pupa

pupà sf. (2), pùpos pl. (2) bot. 1. SD16, R, MŽ, N, K kultūrinis ankštinis augalas (Vicia faba); jo stiebas; jo didelis pailgas grūdas: Pupa yra vienametis augalas J.Krišč. Pùpos pernokusios, o žirniai jau susiraukia K.Donel. Prie bulbom gali pasodint pupàs Nmč. Pupos dygsta kiautais nešinos J. Diedo pupà ingi stalo daaugo (ps.) Dv. Kad sukuldavom pùpų – aštuonius pūdus Ign. Pùpų virkščiai KI253. Kas čia šįmet tom pùpom pasidarė: pasodinau galą ežios, o tik viena pupà teišdygo Ps. Lipliūnų geri laukai, užderėjo pùpos DrskD165. Pupa sako gaspadoriui: „Tu manęs nekratyk, tik mušk [kuldamas]“ Prng. Mėsa minkšta, o pùpos barška (nesuvirusios) Jrb. Augo augo toj pupukė, daaugo iki dangi (ps.) Al. ^ Ašaros kap pùpos (didelės) krinta Kls. Vaikų kai pupų (daug), o duonos nei plutos MŽ, B. Aš pati kai guba, mano vyras kai pupa, o vaikeliai kai žirneliai apie mane ridinėja LMD(Sln). O pats dar kaip pupų pėdas, vos tik devintų metų Žem. Aš mažas vaikelis, kai pupų pėdelis NS279. Nosutė kaip puputė (mažytė) Tat. Ulioja (vaikšto) kaip pùpų pririjęs (piktas) Trgn. Ištark „pupų“, nekrutinęs lūpų (flk.) Vb. Gausi pupų, jei ištarsi nesuglaudęs lūpų Lnkv. Nori pupų – lip an lubų, nori žirnių – lip an girnų Ml. Pupos žydi – bajoram badas LTR(Šd). Ką verdi pietums? – Katę su pùpoms (toks atkirtimas) Lk. Tai tau, žmona, ir pupos! Iš kur žinai, kad ji kitą mylinti? V.Krėv. Su tavim prasidėk – pupų rėtį pasidėk (apie nuobodų, įkyrų) Sln. Darbymetė[je] žmonims nėra kada pupų rėtį pasidėti ir kalbėti Krtv. Bus velnių kai pùpų – neprasidėkit! Skr. Ant to snukio velnias pupas kūlė LTR. Tas daržas man kaip pupà širdį spaudė Slnt. Pùpų dieno[je] (pelenų dieną) burnaprausį bliūdą priverda pupų ir valgo Krs. 2. pl. šių ankštinių augalų laukas: Vaikai eina pupõs Ut. Iš pupų jo neišvarysi J.Jabl. ^ Tiesus kelias pro pupas VP46. Kas mums – ne mūsų kiaulės, ne mūsų pupos (mums nerūpi) Krž. Ne mano banda, ne mano pupos, kas man darbo! A.Baran. 3. toks maloninis kreipimasis, pavadinimas: Eikš an kelių, tu pupa, kaip aš tave myliu! An. Nežinau, pupà, nėko Vn. Prabuvau su vaikeliais – tom pùpom peržiem Rod. Pupa mano, uoga mano – po Kalėdų būsi mano! rš. Tai mano pupýtė OG163. Pupelė, balandelė mano, – sako iš geros širdies, kad myluoja, meilija jeib ką J. Eik, pupùte (pùpuke), gult! Klvr. Mano sūneli, mano puputýte, kas gi tau? Upt. Kas žino, tai atvažiuoja, pupeliū́te! Švnč. 4. LBŽ bot. begonija (Begonia evansiana): Ir mes įsidėkiam tų langinių pùpų Grg. Tos pùpos gražios – raudonuo[ja], žydi sau anos Grg. 5. Vilko pupos (bot. baltažiedis lubinas; Lupinus albus) LBŽ. 6. Kiškio pupos (toks miško augalas) Grv. 7. Turkiškosios pupos (bot. raudonžiedės pupelės; Phaseolus coccineus) LBŽ. Vokiškosios pupos (bot. daržinės pupelės; Phaseolus vulgaris) P, LBŽ.

◊ iš pùpų nevãromas (nevarýsi); pùpose rãdęs, nevarýtum Imb prastas: Koks toks bajoraitis, nors iš pupų nevaromas VP25. Perkūnas žino – kažin kokia ten merga – gal iš pupų nevaroma J.Paukš. Jau vyras tai vyras: iš pupų nevarysi Ds.

pùpų pė́das Plt kas mažas ir storas: Ne kas merga: pùpų pė́das, i da kreivas tas pėdas Mžš.

pùpą už ausiẽs (aũsį) užmẽtus (užsikìšus); su pupà aũsį užmẽtus be rūpesčių: Kas nekait: pupą už ausies užsikišęs, gal gyventi, be rūpesnių, be ko Šts. Pùpą už aũsį užmẽtęs, gyvensi Slnt. Klaipėdo[je] gyvenov, pupą už ausį užmetusios Dr. Gulia sau, su pupa ausį užmetęs VP17.

pùpą vèsti Šts toks žaidimas (moters plauku pervertą pupą traukia ir sako „put put put“).

pùpų ràkalis blogas žmogus: Neik, vaikel, pri to pùpų ràkalio! Krž.

pùpų vélnias Nm baidyklė: Graži kaip pupų velnias LTR(Vl).